Darniojo sveikatingumo potyriai lietuviškąjį auksinį pajūrio rudenį

MĖGAUTIS AUKSINIO RUDENS RAMYBE IR PALAIMA LIETUVOS VASAROS TURIZMO SOSTINĖJE. Centrinė Palangos dalis gerai pritaikyta važinėjimui dviračiu, ypač rudenį, kai nebėra poilsiautojų spūsčių. Palangos dviračių takų ilgis siekia 40 km, jie išsiraizgę po visą kurortą. Nurimus sezono šurmuliui, Palangoje ateina metas ramiam poilsiui ir turiningam laisvalaikiui. Rudenį Palangoje galima apsistoti gerokai pigiau nei sezono įkarštyje, išvengti minios žmonių, triukšmo, spūsčių ir pasijusti gamtos, o ne minios dalimi. Jodo prisotintas oras ir aktyvus laisvalaikis pajūryje gerina ne tik nuotaiką, bet ir savijautą. Ruduo – puikus metas pažinti istorinę Palangą. Kurorto svečiams siūloma aplankyti populiariausias vietas – Gintaro muziejų, Birutės kalną su koplyčia, Tiškevičių rūmų parką, atkurtą kurhauzą.Palangą valdžiusių grafų Tiškevičių giminė XIX a. pabaigoje ėmėsi radikalių kurorto plėtros užmojų, pastatė esminius klasikinio pajūrio kurorto atributus: kurhauzą, vonių rūmus su šildomu jūros vandeniu, promenadinį pirsą („tiltą“). Europos klasikiniams kurortams prilygo XIX a. pabaigoje Franzo Heinricho Schwechteno suprojektuoti Palangos dvaro rūmai ir Edouardo André sukurtas kraštovaizdžio parkas (dar kitaip vadinamas Birutės, arba Botanikos, parku). Prie parko besiribojančiam Baltijos jūros paplūdimiui nuolat suteikiamas Mėlynosios vėliavos statusas.Palangos gintaro muziejus yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys. 2011 m. muziejuje atidaryta nauja ekspozicija, kurioje yra 5 000 eksponatų, pristatančių Baltijos auksą nuo jo kilmės ir paplitimo iki pritaikymo tradicinėje kultūroje ir juvelyrikoje. Į muziejų lankytojus vilioja ir įvairūs meniniai renginiai. Židinio menėje iškilūs menininkai rengia klasikinės muzikos koncertus.Taip pat ir atkurto Palangos kurhauzo salė funkcionuoja kaip profesionalaus scenos meno erdvė. Čia pasirodo žymiausi klasikinių žanrų Lietuvos ir pasaulio atlikėjai, skamba kamerinė, chorinė, džiazo ir liaudies muzika. Šiai salei nesvetimas ir populiarusis žanras. Scenos techninės galimybės leidžia rengti ir monospektaklius. Prieš koncertus ir po jų ir atlikėjai, ir klausytojai žavisi autentiškai atkurta salės erdve, stebisi išskirtine salės akustika.

PATIRTI ŠIAURĖS AMERIKOS INDĖNŲ DARNIOJO SVEIKATINGUMO IR TIKĖJIMO PASLAPTIS. Vinetu kaimas – gyvosios indėnų istorijos muziejus po atviru dangumi, puoselėjantis Šiaurės Amerikos indėnų tradicijas vaizdingame Dangės-Akmenos upės slėnyje netoli Klaipėdos, Kretingalės seniūnijoje. Čia dunda indėnų būgnai, į dangų stiebiasi mistiniai toteminiai stulpai, akmenų labirintai veda link atsakymų į svarbiausius gyvenimo klausimus.Vinetu kaimas – tai aktyvaus ir darnaus laisvalaikio kaimas. Jo svečiai gyvena autentiškose indėnų palapinėse tipi ar mediniuose nameliuose, maitinasi sveiku, palaimintu maistu, prausiasi lauko pirtyje, laisvę atranda jodami žirgais, besiirdami baidarėmis, kūrybos kibirkštį įžiebia muzikuodami, kurdami rankdarbius. Pažinti turtingą, legendomis apipintą Amerikos indėnų kultūrą, istoriją, papročius ir gyvenimo išmintį, atgaivinti meilę ir pagarbą motulei Žemei, tėvui Dangui, viskam, kas mus supa, ir pajusti savo sielos virpesius padeda Vinetu kaime organizuojamos edukacinės, patirtinės ekskursijos vaikų ir suaugusiųjų grupėms, rengiami ritualai, gamtos šventės, stovyklos ir festivaliai.Vinetu kaime įkurtas indėnų muziejus, kuriame pristatoma per dešimtmetį surinkta muziejaus ekspozicija: rankdarbiai, meno ir juvelyrikos dirbiniai, archajiniai ginklai, trofėjai, toteminiai stulpai, muzikos instrumentai, aprangos ir puošybos detalės, senos nuotraukos, paveikslai ir kiti artefaktai. Pristatoma indėnų pirtis inipi ir jos teikiama nauda, prakaito apsivalymo ceremonija.Indėnų užkandinėje tiekiami tradiciniai indėnų patiekalai ir gėrimai, pagaminti čia esančioje virtuvėlėje. Indėnų energetinis labirintas – tai kelias į save, suteikiantis unikalią progą paleisti savo norus ir svajones išsipildymui – mes iš prigimties esame susiję su gamtos elementais. Kai į juos ir jų simbolius sutelkiame savo intenciją, galime pasinaudoti jų energija, kad padidintume energetinio valymo ir meditacijos efektyvumą. Jūsų intencija yra labai svarbi, aiškiai ją suformuluokite.

DARNIOJO SVEIKATINGUMO SODYBA TIEMS, KURIE IEŠKO ĮKVĖPIMO PRIE JŪROS. „Karkelbeck No. 409“ darniojo sveikatingumo sodyba yra Baltijos jūros pakrantėje, šalia Olandų Kepurės skardžio. Svečių laukia ramybė su ošiančia jūra pro pravirą langą, lietuviška pieva, senas miškas, baltos Baltijos bangos ir smėlis, gydantis mėlynasis molis. Sodyboje siūlomos iš anksto užsakomos terapijos grupėms, šeimoms ir vienam asmeniui: gintaro ir garso terapija skambančiais dubenimis; šokio judesio ir garso terapija; fraktalų piešimas; vaistažolių rinkimas (priklauso nuo sezono). Masažai: gintaro, ajurvedinis, taškinis japoniškas Shiatsu, baltiškasis medžių lazdelėmis. Sodybos šeimininkai užsiėmimus organizuoja pagal sezoną. Tiems, kuriems pažįstamas noras būti tyloje, siūloma tylos terapija. Rekomenduojama rinktis rudens, pavasario ar žiemos sezoną, tačiau įmanoma ir vasarą. Pageidavus tylos terapijos, šeimininkai bendraus kūno kalba ir palikdami raštelius. Kai žodžiai nutyla, prabyla gamta ir širdis. Vaikščiojimas pajūriu. Judėjimas yra gyvybė, o vaikščiojimas pajūriu – puikus sveikatinimosi būdas, ypač ankstyvą rudenį, kai pajūrio oras prisodrintas jodo, arba pavasarį, kai bundanti gamta gausiai skleidžia savo gydomuosius eterius, arba žiemą, kai sušalęs oras toks tyras ir pilnas jūros kvapo. Gintaro terapija. Šilto gintaro galia grąžina energiją ir suteikia ramybę. Ant šilto smulkinto gintaro čiužinio viešnios ir svečiai mėgaujasi masažu šiltais gintaro maišeliais, supančios gamtos harmonija, paukščių balsais ir jūros garsais. Gali būti derinama su skambančių dubenų garso terapija. Sodybos šeimininkai vaišina svečius gintaro vandeniu ir sodybos pievoje rinktų žolelių arbata. Garso terapija skambančiais dubenimis. Garso bangos sklinda per visą kūną ir veda į gilią relaksaciją, taip didėja savaiminio sveikimo sugebėjimai, ištirpsta blokai, sustiprėja organizmo imunitetas. Terapija skirta įvairioms tiek psichologinio, tiek fizinio pobūdžio problemoms spręsti. Tinka poroms, šeimoms arba atliekama individualiai ar grupėje. Gali būti derinama su gintaro terapija.

UNIKALI DARNIOJO SVEIKATINGUMO VEIKLA SU PATYRUSIU GIDU. Baltijos pajūrio gyventojai nuo žilos senovės brangino jūros dovaną – gintarą, prilygindami jį auksui. Ne vienas tikėjo ir tebetiki, kad gintare slypi magiška jėga, galinti apsaugoti nuo pikto, išgydyti. Smilkstančiu gintaru tradiciškai gydomos kvėpavimo takų ligos, ausų skausmas. Gerklės skausmas, prasidedantis gripas gydomi kabinant ant kaklo balsvo gintaro karolius. Šiais laikais populiarėja naujos gintaro terapijos rūšys: masažas stambiais gintaro gabalais, smulkių gintaro gabaliukų pripildytos pagalvės bei čiužiniai. Didžiausi pasaulyje gintaro telkiniai yra pietinėje Baltijos pakrantėje, Sembos pusiasalyje, Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje. Tūkstantmečiais bangos ardo gintaringus Sembos pusiasalio sluoksnius, o priekrantės srovės neša gintaro gabaliukus palei pietines Baltijos pakrantes. Audros metu bangos išplauna gintaro gabalėlius į krantą, tačiau nepatyrusiam pakrantės lankytojui tikimybė paplūdimyje pastebėti gintaro gabalėlį yra gana menka. Karklės kaime patyręs profesionalus gidas Igoris Osnač rengia ekskursijas, kuriose moko gaudyti gintarą ir jį naudoti kaip tradicinę gydomąją priemonę. Kadangi gintaras turi panašų tankį kaip ir vanduo, didesnės galimybės pagauti gintarą yra šaltesniais laikotarpiais, kai gintaras lengviau išplaunamas į krantą. Igoris ieško vietų, kur jūros dumbliai po audros būna išplaunami į krantą. Išmestame į krantą jūros dumblių ir medžio gabalėlių mišinyje dažniausiai gausu gintaro. Kirai, gido „skraidantys žvalgai“, telkiasi tokiose vietose ir parodo, kur tą dieną didžiausia tikimybė rasti gintaro. Gido patirtis tokia didelė, kad nė vienas ekskursijos dalyvis nelieka nuskriaustas ir grįžta iš pajūrio su bent keliais gintaro gabaliukais ir gera nuotaika, nepaisant oro sąlygų. Gintaro gaudymo ekskursija pajūryje prie Karkle ypač vertinga darniojo sveikatingumo turizmui. Tai unikali aktyvi veikla pajūryje, apimanti visus būtinus darniojo sveikatingumo turizmo elementus: tvarų gyvenimo būdą, fizinę, protinę ir dvasinę darną, aktyvų poilsį, fizinės ir dvasinės energijos harmoniją ir santykį su savimi, kitais, bendruomene ir gamta.

GERVIŲ PALYDOS Į DAUSAS MARIOSE LEIDŽIANTIS SAULEI. Baltijos jūros pakrantėmis driekiasi vienas svarbiausių Šiaurės pusrutulio paukščių migracijos kelių – didysis Rytų Atlanto paukščių migracijos kelias. Jis eina visu Lietuvos pajūriu, taip pat ir pro Ventės ragą. Rudenį pasitaiko, kad per vieną dieną pro čia praskrenda iki pusės milijono migruojančių paukščių – gervių, žąsų, ančių, įvairių žvirblinių paukščių. Todėl Ventės ragas – ideali vieta migruojantiems paukščiams stebėti. Ventės rago ornitologijos stotis įkurta 1929 m., vos po šešeto metų, kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos Respublikos. Stotis įkurta įžymiojo zoologo profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva. Intensyviausia migracija Ventės rage vyksta rugsėjo mėnesį ir dvi pirmas spalio savaites, tačiau ir spalio antroje pusėje dar regimi gausūs migruojančių paukščių būriai. Pilkosios gervės yra kuklių pilkų spalvų, bet labai grakščių, įsimintinų kūno formų. Jos šiek tiek primena gandrus, bet yra didesni ir grakštesni paukščiai. Pilkosios gervės stebėtojui turbūt yra patys patraukliausi migruojantys paukščiai Lietuvoje. Dauguma Lietuvoje perinčių gervių į Lietuvą grįžta jau vasario pabaigoje, o ją palieka nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio. Pavasarinė migracija vyksta platesnėje teritorijoje, todėl ją sudėtinga stebėti. Tuo tarpu į pietus (dausas) traukiančios gervės daugiausia telkiasi pajūryje bei pamaryje ir savo specifiniu skrydžiu, gracingu leidimusi nakvoti vakaro sutemose ir garsais džiugina visus atidesnius ir smalsesnius pajūrio ir pamario lankytojus. Pasigrožėjus gervių ir kitų migruojančių paukščių pulkais, palydėjus besileidžiančią už Kuršių nerijos saulę, geriausia apsistoti vakarienės ar nakvynės pamaryje. Darniojo sveikatingumo principus ir kriterijus pamaryje geriausiai atitinka „Šturmų švyturys“ – vila ir restoranas, kurio šeimininkai gamina patiekalus iš Kuršių mariose sugautos žuvies ir regioninių produktų. Restorano interjere nėra nieko, kas trukdytų mėgautis ramybe, unikaliais patiekalų skoniais ir užgožtų jaukų židinio ugnies spragsėjimą bei tylą. Kiekvienos dienos laimikis yra išdėliojamas ant ledo, ir svečiai patys gali pasirinkti, kurią žuvį jų akyse paruoš ir židinyje iškeps restorano virėjas. Svečiams siūloma nepraleisti progos susipažinti su pamario magija: paragauti stebuklingos žuvienės, kurios ugnies ir ypatingo užpilo kerai padės išsipildyti slapčiausiems norams.

MĖGAUTIS VIENAIS GERIAUSIŲ PAJŪRIO PAPLŪDIMIŲ PASAULYJE. Neringos pajūrio kurortas garsėja Baltijos jūros paplūdimiais toli už Lietuvos ribų. Tai vieni švariausių ir plačiausių smėlio paplūdimių Baltijos jūros pakrantėje. Nenuostabu, kad Neringos jūros paplūdimiai nuolat patenka į TOP 100 geriausių pasaulio paplūdimių įvairiuose rinkimuose („Lonely Planet“, „The Sunday Times“, TripAdvisor ir kt.) kartu su Brazilijos, Australijos ir kitų egzotiškų vietų paplūdimiais. Tai labai platūs, švarūs ir vidutingrūdžio smėlio paplūdimiai, idealūs pasyviai ir aktyviai paplūdimio rekreacijai. Priešingai mūsų įsitikinimams, smėlio paplūdimiai nėra labai plačiai paplitę pasaulyje. Dažniausiai ne tokie patrauklūs poilsiui skaldos arba gargždo paplūdimiai ir urbanizuotose pakrantėse retai kur švarūs, platūs smėlio paplūdimiai driekiasi beveik 50 km. Du Neringos pajūrio paplūdimiai – Nidos centrinis paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys – reguliariai gauna tarptautinius Mėlynosios vėliavos apdovanojimus, liudijančius išskirtinę šių paplūdimių aplinkos kokybę. TOP 100 geriausių pasaulio paplūdimių sąrašuose Neringos paplūdimiai dažniausiai pristatomi kaip geriausia vieta įvairialypiam šeimų poilsiui ar darniojo sveikatingumo entuziastų aktyviai veiklai, taip pat kaip ideali vieta aktyviems ieškotojams „pasikabinti hamaką pajūrio miške“ bei mėgautis miško ošimu, ramybe ir bangų mūša. Dar vienas ypatingas Neringos paplūdimių bruožas – juos rėmina aukštas apsauginis kopagūbris su žabtvorėmis išpintais natūraliais „soliariumais“, kuriuose poilsiautojai, laikydamiesi gamtosaugos reikalavimų, gali mėgautis pajūriu vėjuotomis, bet saulėtomis dienomis. Neringoje yra daugiausia saulėtų dienų visoje Lietuvoje. Nors vasaros sezonas Neringos paplūdimiuose labai trumpas – vos nuo Joninių (birželio 24 d.) iki Žolinės (rugpjūčio 15 d.), kai priekrantės vanduo įšyla iki 17–20 °C ir malonu maudytis, tačiau dėl šildančio jūros poveikio rudens pasezonis (rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pradžia) Neringos paplūdimiuose taip pat teikia daug malonumų ir galimybių, ypač aktyviam poilsiui. Nidoje ir kitose Neringos gyvenvietėse darniojo sveikatingumo entuziastams rytais siūloma joga paplūdimyje. Ja galima užsiimti tiek pavieniui visais metų laikais, tiek ir organizuotai, grupėmis, su patyrusia instruktore vasaros sezonu.

FIZINIS AKTYVUMAS IR DARNUSIS SVEIKATINGUMAS KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIAME PARKE. Be savo idiliškos ramybės, Neringa turi ir patrauklią aktyviąją pusę. Ir ne tik marias ar jūrą, bet ir miškus, palvę, kupstynę ir kopas. Nuo seno Neringa buvo laikoma orientacininkų Meka. Čia dažnai rengiamos tarptautinės orientacininkų varžybos. Prieš daugiau kaip dešimt metų Neringoje išpopuliarėjo šiaurietiškasis ėjimas. Šiaurietiškasis ėjimas – tai suomių kilmės sportinio ėjimo variantas, kuriuo gali užsiimti ir nesportuojantys žmonės kaip sveikatą stiprinančia fizine veikla. Šiaurietiškajam ėjimui reikia specialių ėjimo lazdų, panašių į slidinėjimo lazdas. Šiaurietiškasis ėjimas Neringoje yra puiki fiziškai aktyvaus laisvalaikio forma žmonėms, kurie ieško smagios fizinės veiklos ir didžiausios naudos sveikatai, derindami šią naudą tiesiog su buvimo atvirame ore ir mėgavimosi gražiausiu Lietuvos kraštovaizdžiu palaima. Šiaurietiškojo ėjimo lazdas galima išsinuomoti daugelyje Neringos, ypač Nidos, poilsio namų. Vis daugiau žmonių atranda šią aktyvaus laisvalaikio formą kaip puikią laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonę, tinkančią bet kokio amžiaus žmonėms. Pažintiniai takai, pamario promenada, miško takeliai Kuršių nerijoje – idealios vietos šiaurietiškajam ėjimui. Šiaurietiškasis ėjimo būdas yra gerokai efektyvesnis už įprastą vaikščiojimą be lazdų, nes „įdarbinama“ ir viršutinė kūno dalis. Tinkamai apsirengus, šiaurietiškąjį ėjimą galima praktikuoti bet kokiu oru, bet kokiu metų laiku, žingsniuojant šiaurietiškojo ėjimo žingsniu miškų keliukais, pajūriu ar pamariu. Nidoje poilsiautojams siūlomi du šiaurietiškojo ėjimo maršrutai:
Žalioji trasa (apie 4 km) ir Raudonoji trasa (apie 6 km). Žalioji trasa driekiasi miškais pro Urbo kalną ir Parnidžio kopos apžvalgos aikštelę ir grįžta pro Parnidžio įlanką į Nidos centrą, Raudonoji trasa vingiuoja miškais pro Angių kalną link pajūrio, tada – jūros paplūdimiu į pietus ir suka pro gražiausias Parnidžio palvės ir kupstynės vietas link Parnidžio kopos apžvalgos aikštelės, o nuo jos pro Parnidžio įlanką grįžta į Nidos centrą. Dar viena vaizdinga ir pažymėta šiaurietiškojo ėjimo trasa yra Pervalkoje. Ji prasideda gyvenvietės centre ir driekiasi pamariu palei Pervalkos, Žirgų ir Birštvyno ragus. Paskui kyla į kopas ir pėsčiųjų taku grįžta į Pervalką. Tačiau šiaurietiškąjį ėjimą galite praktikuoti visur, kur patogu, išskyrus gamtinius rezervatus.