Darniojo sveikatingumo turizmo maršrutas Baltijos pajūryje ir Kuršių pamaryje

„KUR SAULELĖ STULPAVOJA“: PRISILIESTI PRIE SENOVĖS BALTŲ RELIGIJOS PASLAPČIŲ. Alkai, alkos – senovės baltų šventvietės ir aukojimo vietos. Dažniausiai tai kalneliai. Daugiausia jų buvę Vidurio, Šiaurės vakarų ir Šiaurės Žemaitijoje. Alkos buvo ir senovinės observatorijos. Čia senovės baltų žyniai stebėdavo Saulę, Mėnulį, Aušrinę-Vakarinę (Venerą), baltams pažįstamus žvaigždynus (Sietyną, Šienpjovius, Grįžulo Ratus). Pagal Saulės laidos vietą horizonte buvo nustatomos kalendorinių švenčių, skirtų įvairiems pagoniškiems dievams, datos. Palangos pajūrio žemaičiai dar XVI–XVII a. paslapčia alkose meldėsi ir aukojo aukas Perkūnui – griausmo valdovui, audros ir jūros dievui Bangpačiui, Žemynai ir žemėpačiams – žemės gėrybių teikėjams, Aitvarui ir kaukams – turtų sergėtojams, Medeinei, Ragainei ir Puškaičiui – miškų globėjams, ugnies deivei Gabijai, kitiems gausiems dievams ir deivėms. 1998 m. Šventojoje buvo atkurta pagoniškos alkos kopija su paleoastronomine observatorija, XV a. stovėjusia ant Birutės kalno Palangoje. Alkoje pastatyti menininkų išdrožti baltų dievų stulpai: Perkūnas, Aušrinė, Žemyna, Austėja, Andojas, Patrimpas, Patulas, Velnias, Lada. XX a. 8-ajame dešimtmetyje Šventojoje archeologai rado vieną įdomiausių Lietuvoje akmens amžiaus gintaro lobį. Žemaičių alkos centrinė skulptūra atkartoja kasinėjimų metu rastą 5 000 metų senumo 2 metrų aukščio medinį stulpą su pelėdos bruožų deivės kauke. Saulei leidžiantis į jūrą, pagal stulpus galima apskaičiuoti tikslų pagoniškų kalendorinių švenčių laiką: vasaros ir žiemos saulėgrįžas bei pavasario ir rudens lygiadienius. Jorės (balandžio 23 d.) šventė vadinama Palangos pagonių švenčių švente, kuri patraukia dėmesį ritualais ir apeigomis (jų metu yra aukojamos gintaro dulkės, metant jas į laužą ir mintyse linkint ko nors gero ar išsakomi slapčiausi norai).

PAGAUK PAJŪRIO IR PAMARIO VĖJĄ! Iš Klaipėdos miesto centro į tris puses driekiasi Vakarų Lietuvos dviračių trasa, kurios bendras ilgis – daugiau nei 200 km. Ši trasa yra sudėtinė Europos dviračių trasų tinklo EuroVelo dalis (EuroVelo 10): Klaipėda–Kuršių nerija–Nida (52 km). Kelionė prasideda Klaipėdoje. Dviratininkai persikelia keltu į Smiltynę ir keliauja specialiai pažymėtu dviračių taku Nidos link. Maršrutas driekiasi per visą Kuršių nerijos nacionalinį parką. Pakeliui galima aplankyti Juodkrantę, užsukti į Pervalką ir Preilą. Juodkrantėje ir Nidoje yra daug galimybių mėgautis darniojo sveikatingumo paslaugomis. Viena populiariausių paslaugų – plaukiojimas Kuršių mariomis rekonstruotu tradiciniu žvejų laivu – kurėnu. Tai tikras „lėtojo turizmo“ ir darniojo sveikatingumo potyris. Keliautojai gali mėgautis kerinčiais pustomų kopų vaizdais ir šviežiu maistu laive. Iš Nidos į Klaipėdą galima grįžti tą pačią dieną arba pasilikti Neringos kurorte ilgesnį laiką. Kurortas yra labai svetingas dviratininkams, su gerai išplėtota dviračių takų sistema. Jei nesinori grįžti dviračiu tuo pačiu taku atgal, tolimojo tarpmiestinio susisiekimo autobusai perveža dviračius. Kita alternatyva – perplukdyti dviračius laivu iš Klaipėdos į Nidą, iš Nidos į Klaipėdą arba iš Nidos į Nemuno deltą. Klaipėda–Latvijos siena (49 km). Dviračių takas driekiasi per Pajūrio regioninį parką ir Palangos pajūrio kurortą. Šalia kitų, jau minėtų, maršruto įdomybių siūloma aplankyti aukščiausią (25 m) Lietuvos pajūrio skardį – Olandų Kepurę, senąsias kuršininkų kapines Karklėje ir Nemirsetos parabolines pajūrio kopas. Palangoje greta jau minėtų darniojo sveikatingumo objektų dviratininkai gali atsipūsti arba pernakvoti istorinėje Palangos dalyje esančiuose viešbučiuose, siūlančiuose įvairias darniojo sveikatingumo paslaugas. Klaipėda–Rusnės sala (60 km). Rusnės sala unikali Lietuvoje dėl savo užliejamų pievų, Nemuno atšakų ir senvagių (žiogių) bei pylimais atitvertų deltinių lygumų (polderių) kraštovaizdžio. Saloje gausu kaimo turizmo sodybų ir paukščių stebyklų, tankus vietinių keliukų, tinkamų dviračių turizmui, tinklas.

DARNIOJO SVEIKATINGUMO SODYBA TIEMS, KURIE IEŠKO ĮKVĖPIMO PRIE JŪROS. „Karkelbeck No. 409“ darniojo sveikatingumo sodyba yra Baltijos jūros pakrantėje, šalia Olandų Kepurės skardžio. Svečių laukia ramybė su ošiančia jūra pro pravirą langą, lietuviška pieva, senas miškas, baltos Baltijos bangos ir smėlis, gydantis mėlynasis molis. Sodyboje siūlomos iš anksto užsakomos terapijos grupėms, šeimoms ir vienam asmeniui: gintaro ir garso terapija skambančiais dubenimis; šokio judesio ir garso terapija; fraktalų piešimas; vaistažolių rinkimas (priklauso nuo sezono). Masažai: gintaro, ajurvedinis, taškinis japoniškas Shiatsu, baltiškasis medžių lazdelėmis. Sodybos šeimininkai užsiėmimus organizuoja pagal sezoną.Tiems, kuriems pažįstamas noras būti tyloje, siūloma tylos terapija. Rekomenduojama rinktis rudens, pavasario ar žiemos sezoną, tačiau įmanoma ir vasarą. Pageidavus tylos terapijos, šeimininkai bendraus kūno kalba ir palikdami raštelius. Kai žodžiai nutyla, prabyla gamta ir širdis. Vaikščiojimas pajūriu. Judėjimas yra gyvybė, o vaikščiojimas pajūriu – puikus sveikatinimosi būdas, ypač ankstyvą rudenį, kai pajūrio oras prisodrintas jodo, arba pavasarį, kai bundanti gamta gausiai skleidžia savo gydomuosius eterius, arba žiemą, kai sušalęs oras toks tyras ir pilnas jūros kvapo. Gintaro terapija. Šilto gintaro galia grąžina energiją ir suteikia ramybę. Ant šilto smulkinto gintaro čiužinio viešnios ir svečiai mėgaujasi masažu šiltais gintaro maišeliais, supančios gamtos harmonija, paukščių balsais ir jūros garsais. Gali būti derinama su skambančių dubenų garso terapija. Sodybos šeimininkai vaišina svečius gintaro vandeniu ir sodybos pievoje rinktų žolelių arbata. Garso terapija skambančiais dubenimis. Garso bangos sklinda per visą kūną ir veda į gilią relaksaciją, taip didėja savaiminio sveikimo sugebėjimai, ištirpsta blokai, sustiprėja organizmo imunitetas. Terapija skirta įvairioms tiek psichologinio, tiek fizinio pobūdžio problemoms spręsti. Tinka poroms, šeimoms arba atliekama individualiai ar grupėje. Gali būti derinama su gintaro terapija.

ŠVIESOS IR DARNOS RITUALŲ MAGIJA JUODAJAME KRANTE. Spa centras „Juodojo kranto ritualai“ Juodkrantėje pasižymi išskirtiniu darniojo sveikatingumo paslaugų inovatyvumu ir originalumu. „Juodojo kranto ritualų“ patrauklumą lemia tai, kad čia savo profesionalumą reguliariai demonstruoja geriausi Lietuvos darniojo sveikatingumo paslaugų ekspertai, kurie kviečia pasimėgauti masažais, holistiniais ritualais ir grožio procedūromis.Spa centras „Juodojo kranto ritualai“ teikiamos labai įvairios darniojo sveikatingumo ir holistinės terapijos paslaugos:
• Nuo atpalaiduojančio iki klasikinio giluminio masažo;
• Specialūs masažai su karštais akmenimis, smėliu ir žolelių ryšuliais;
• Holistinė refleksoterapija;
• Relaksaciniai vibroakustiniai ritualai;
• Kūno šveitimas, įvyniojimas, įmaitinimas aliejais;
• Žolelių ir aromaterapinės vonios;
• Akupunktūrinis pėdų, rankų ir galvos masažas;
Veido procedūros.
Specialūs išskirtiniai pasiūlymai Juodkrantės kurorto viešnioms ir svečiams:
• pajausti vidinę pilnatvę, patirti emocinę gerovę su tibetietiškų dainuojančių dubenų terapija ir holistinio koučingo konsultacija. Sesijos metu kūnas ,,suderinamas“ kaip muzikos instrumentas, kad skleistų harmoningus savaiminio gijimo dažnius;
• viešnių kūno lepinimas miško gėrybių vonios ritualu paruošiant odą tolygiam įdegiui naudojant spa centro ekspertų sukurtą miško žolelių kokteilį;
• Baltijos pakrantės karštų akmenų ir smėlio ritualas. Harmonizuoja energijos tėkmę, atpalaiduoja raumenų įtampą, gerina kraujotaką, malšina skausmą. Šildo kūną ir sielą;
• Neringos paslaptis: Juodkrantės žolelių ir avižinių dribsnių šerbeto kaukė, pėdų ir galvos masažas, kūno įtrynimas;
• stipraus spaudimo klasikinis masažas, kuris derinamas su vibroakustinių vytelių ritualu ir Juodojo kranto ypatingąja arbata;
• Ramybės jūros ritualas: levandų ir valerijonų aliejų kokteilis, šveitikliai, muilas, vonios druska;
• Pažadink mane: kavos tirščių ir avižinių dribsnių šerbeto kaukė, pėdų ir galvos masažas, kūno įtrynimas;
• sveiko maisto pamokėlės-degustacijos „Gyvybės duona“ – bioenergetinė mityba ir kūnui, ir sielai;
• laisvalaikis šeimai ir draugams terasoje su infrasauna ir hidromasažine vonia;
• Vitražinės salės nuoma kūrybinėms dirbtuvėms, meditacijoms, praktikoms, judesio veikloms.

SVEIKUOLIŲ MITYBOS VASAROS SOSTINĖ. Vasarą į Neringą suplūsta reiklūs ir turtingi poilsiautojai iš Vilniaus ir kitų Lietuvos didmiesčių, norintys ir atostogų metu maitintis ne tik skaniai, bet ir sveikai. Tuomet Neringoje atsidaro daug vietų, kur ingredientai, patiekalai ir jų paruošimas atitinka griežtus darniojo sveikatingumo principus ir kriterijus. Žemiau apibūdintos tik tos vietos, kurios sulaukė daugiausia atsiliepimų socialiniuose tinkluose ir vertinimo platformose. Neabejotinai Neringoje vasarą galima rasti gerokai daugiau vietų, kuriose puoselėjama sveika mityba ir laikomasi darniojo sveikatingumo principų. Nida Bazaar – vietinis gastronomijos vasaros turgus Nidoje, kuriame pirkėjai gali rasti įvairiausio darniojo sveikatingumo principus ir kriterijus atitinkančio maisto – nuo arbūzų iki pomidorų, nuo sūrio iki varškės. Be to, Nida Bazaar šeimininkai savo patalpose rengia jogos meditacijas. „Po kaštonu“ – tai patraukli vietinės gastronomijos vieta su šviežiu maistu, vegetariškais patiekalais, jaunatvišku eksterjeru ir lauko stovimomis vietomis kartu su Nidos uosto kraštovaizdžiu, kuriame trūksta tik marių bangų, besiplakančių į nerijos krantą, ir kurėnų plazdančių burių. Baras, kuris yra patogioje vietoje, jei Nidos svečiai užsinorėtų su savo ar išnuomotais dviračiais laivu persikelti į Nemuno deltą, savaime tampa tikra darniojo sveikatingumo oaze Nidos centre vasaros sezono metu. Dvi picerijos – „La Pervalga“ Pervalkoje ir „MALKA Pizza & Grill“ Juodkrantėje vasarą taip pat siūlo puikius patiekalus, kurių bent dalis atitinka darniojo sveikatingumo principus ir kriterijus. Abiejose picerijose gausu patiekalų, skirtų vegetarams ir veganams, taip pat žmonėms, turintiems įvairių alergijų. Kavinė „Pamario takas“ Juodrantėje siekia suderinti, atrodytų, nesuderinamus dalykus – sočią tradicinę Lietuvos pajūrio virtuvę ir sveikos mitybos principus bei reikalavimus. Šeimininkai ir savininkai rodo daug išmonės, kūrybinės fantazijos ir profesionalumo, todėl šį iššūkį sėkmingai įveikia. „Pamario take“ net ir įnoringiausi ar reikliausi lankytojai ras darniojo sveikatingumo principus ir kriterijus atitinkančių patiekalų.

MĖGAUTIS VIENAIS GERIAUSIŲ PAJŪRIO PAPLŪDIMIŲ PASAULYJE. Neringos pajūrio kurortas garsėja Baltijos jūros paplūdimiais toli už Lietuvos ribų. Tai vieni švariausių ir plačiausių smėlio paplūdimių Baltijos jūros pakrantėje. Nenuostabu, kad Neringos jūros paplūdimiai nuolat patenka į TOP 100 geriausių pasaulio paplūdimių įvairiuose rinkimuose („Lonely Planet“, „The Sunday Times“, TripAdvisor ir kt.) kartu su Brazilijos, Australijos ir kitų egzotiškų vietų paplūdimiais. Tai labai platūs, švarūs ir vidutingrūdžio smėlio paplūdimiai, idealūs pasyviai ir aktyviai paplūdimio rekreacijai. Priešingai mūsų įsitikinimams, smėlio paplūdimiai nėra labai plačiai paplitę pasaulyje. Dažniausiai ne tokie patrauklūs poilsiui skaldos arba gargždo paplūdimiai ir urbanizuotose pakrantėse retai kur švarūs, platūs smėlio paplūdimiai driekiasi beveik 50 km. Du Neringos pajūrio paplūdimiai – Nidos centrinis paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys – reguliariai gauna tarptautinius Mėlynosios vėliavos apdovanojimus, liudijančius išskirtinę šių paplūdimių aplinkos kokybę. TOP 100 geriausių pasaulio paplūdimių sąrašuose Neringos paplūdimiai dažniausiai pristatomi kaip geriausia vieta įvairialypiam šeimų poilsiui ar darniojo sveikatingumo entuziastų aktyviai veiklai, taip pat kaip ideali vieta aktyviems ieškotojams „pasikabinti hamaką pajūrio miške“ bei mėgautis miško ošimu, ramybe ir bangų mūša. Dar vienas ypatingas Neringos paplūdimių bruožas – juos rėmina aukštas apsauginis kopagūbris su žabtvorėmis išpintais natūraliais „soliariumais“, kuriuose poilsiautojai, laikydamiesi gamtosaugos reikalavimų, gali mėgautis pajūriu vėjuotomis, bet saulėtomis dienomis. Neringoje yra daugiausia saulėtų dienų visoje Lietuvoje. Nors vasaros sezonas Neringos paplūdimiuose labai trumpas – vos nuo Joninių (birželio 24 d.) iki Žolinės (rugpjūčio 15 d.), kai priekrantės vanduo įšyla iki 17–20 °C ir malonu maudytis, tačiau dėl šildančio jūros poveikio rudens pasezonis (rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pradžia) Neringos paplūdimiuose taip pat teikia daug malonumų ir galimybių, ypač aktyviam poilsiui. Nidoje ir kitose Neringos gyvenvietėse darniojo sveikatingumo entuziastams rytais siūloma joga paplūdimyje. Ja galima užsiimti tiek pavieniui visais metų laikais, tiek ir organizuotai, grupėmis, su patyrusia instruktore vasaros sezonu.

FIZINIS AKTYVUMAS IR DARNUSIS SVEIKATINGUMAS KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIAME PARKE. Be savo idiliškos ramybės, Neringa turi ir patrauklią aktyviąją pusę. Ir ne tik marias ar jūrą, bet ir miškus, palvę, kupstynę ir kopas. Nuo seno Neringa buvo laikoma orientacininkų Meka. Čia dažnai rengiamos tarptautinės orientacininkų varžybos. Prieš daugiau kaip dešimt metų Neringoje išpopuliarėjo šiaurietiškasis ėjimas. Šiaurietiškasis ėjimas – tai suomių kilmės sportinio ėjimo variantas, kuriuo gali užsiimti ir nesportuojantys žmonės kaip sveikatą stiprinančia fizine veikla. Šiaurietiškajam ėjimui reikia specialių ėjimo lazdų, panašių į slidinėjimo lazdas. Šiaurietiškasis ėjimas Neringoje yra puiki fiziškai aktyvaus laisvalaikio forma žmonėms, kurie ieško smagios fizinės veiklos ir didžiausios naudos sveikatai, derindami šią naudą tiesiog su buvimo atvirame ore ir mėgavimosi gražiausiu Lietuvos kraštovaizdžiu palaima. Šiaurietiškojo ėjimo lazdas galima išsinuomoti daugelyje Neringos, ypač Nidos, poilsio namų. Vis daugiau žmonių atranda šią aktyvaus laisvalaikio formą kaip puikią laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonę, tinkančią bet kokio amžiaus žmonėms. Pažintiniai takai, pamario promenada, miško takeliai Kuršių nerijoje – idealios vietos šiaurietiškajam ėjimui. Šiaurietiškasis ėjimo būdas yra gerokai efektyvesnis už įprastą vaikščiojimą be lazdų, nes „įdarbinama“ ir viršutinė kūno dalis. Tinkamai apsirengus, šiaurietiškąjį ėjimą galima praktikuoti bet kokiu oru, bet kokiu metų laiku, žingsniuojant šiaurietiškojo ėjimo žingsniu miškų keliukais, pajūriu ar pamariu. Nidoje poilsiautojams siūlomi du šiaurietiškojo ėjimo maršrutai:
Žalioji trasa (apie 4 km) ir Raudonoji trasa (apie 6 km). Žalioji trasa driekiasi miškais pro Urbo kalną ir Parnidžio kopos apžvalgos aikštelę ir grįžta pro Parnidžio įlanką į Nidos centrą, Raudonoji trasa vingiuoja miškais pro Angių kalną link pajūrio, tada – jūros paplūdimiu į pietus ir suka pro gražiausias Parnidžio palvės ir kupstynės vietas link Parnidžio kopos apžvalgos aikštelės, o nuo jos pro Parnidžio įlanką grįžta į Nidos centrą. Dar viena vaizdinga ir pažymėta šiaurietiškojo ėjimo trasa yra Pervalkoje. Ji prasideda gyvenvietės centre ir driekiasi pamariu palei Pervalkos, Žirgų ir Birštvyno ragus. Paskui kyla į kopas ir pėsčiųjų taku grįžta į Pervalką. Tačiau šiaurietiškąjį ėjimą galite praktikuoti visur, kur patogu, išskyrus gamtinius rezervatus.